150 metų siekiančios pastato tradicijos

Su nuostabiu vaizdu į Kuršių marias

Įtraukta į UNESCO
Pasaulio paveldo objektų sąrašus

previous arrowprevious arrow
next arrownext arrow
Slider

ISTORIJA

Pastato tradicijos siekia beveik 150 metų. Naujo didelio statinio kontūrai Juodkrantėje sparčiai pradėjo ryškėti dar 1879 metais. Netrukus pastatą papuošė iškaba – „Hotel Sturmhöfel“. Šis viešbutis tarsi atskyrė žvejų kaimą ir besiformavusią Juodkrantės kurortinę zoną. Lankytojų viešbučiui netrūko, buvo sėkmingai prižiūrimas, rekonstruojamas. 1934 m. viešbutyje veikė Lietuvių kalbos ir literatūros vasaros kursai aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų mokytojams. Šlovinga viešbučio istorija baigėsi 1944-aisiais, priartėjus fronto kanonadoms. Po karo keli išlikę senieji Juodkrantės viešbučiai virto didelių gamyklų ir įvairių organizacijų darbuotojų poilsio bazėmis, o nuo 1990-ųjų – privati nuosavybė.

AUTENTIKA

Tiek fasade, tiek vidaus apdailoje išlikę XIX amžiaus autentikos: medienos karkasas, raudonų čerpių stogas. Šiandien pastate matomi atkurti pastato išorės puošybos elementai, langų rėmai, metalinės balkonų detalės, medinės sijos tiek laiptinėse, tiek apartamentuose.

APARTAMENTAI

Pirmas aukštas

Antras aukštas

MANSARDINIS AUKŠTAS

Privalumai

Išlaikyta XIX a. autentika

Keli žingsniai iki marių

Glaudi bendruomenė

Tik 12 butų pastate

Uždaras kiemas

Vaizdas į marias

Vieta

Pastatas yra centrinėje Juodkrantės dalyje, tarp kalno pašlaitės, miško paunksmės ir Kuršių marių.

Netoli pastato lankytini ir istoriniai objektai: Raganų kalnas, Gintaro įlanka ir akmens skulptūrų parkas, paminklas Liudvikui Rėzai, Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia, Pamario galerija ir kt.

Juodkrantės kurortas, nusidriekęs 2 km palei Kuršių marių krantą, įtrauktas į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.

GALERIJA

Apartamentų apdaila

Fasadas

Bendrų erdvių apdaila

INREAL pardavimų komanda

Susisiekite

Pardavimus organizuoja INREAL grupė.

vila_may_apartamentai_apartamentu_juodkranteje_kursiu_nerijoje_pardavimus_organizuoja_inreal

„Viešbutis May“, kurio tradicija siekia beveik 150 metų

1879 metais Juodkrantėje sparčiai ryškėjo naujo didelio statinio kontūrai: negilūs pamatai, lengvas medienos karkasas, raudonų čerpių stogas su centriniu rizalitu. Netrukus pastatą papuošė iškaba – „Hotel Sturmhöfel“ (viešbučio pavadinimai keitėsi, bet tai visada buvo susieta su savininkų pavardėmis). Šis viešbutis tarsi atskyrė žvejų kaimą ir besiformavusią Juodkrantės kurortinę zoną, kuri įgavo pavadinimą – „Vilų kvartalas“ (vok. „Villenviertel“). Viešbutyje, kuriame buvo įrengti 24 kambariai 60-čiai svečių, pensiono kaina XX a. pradžioje siekė 3,5–5,00 markes. Čia taip pat buvo kolonijinių prekių parduotuvė, žuvies pirklio kontora. 1880 m. viešbutis gavo aukščiausios valdžios licenciją laikyti burlaivį žvejybai ir svečių pramogai. Lankytojų viešbučiui nestigo, nes kitu atveju jis nebūtų 1903 m. rekonstruotas. Gatvės pusėje buvo pastatytos erdvios dviejų aukštų verandos, papuoštos saikinga medžio drožyba. Tai leido išplėsti kavinės salę, kartu išlaikant tai, kuo viešbutis garsėjo – alaus ir vyno rūsiais. Viešbučio teritorijoje būta įvairios pagalbinės paskirties pastatų. Po I-ojo Pasaulinio karo pasikeitė viešbučio savininkas ir pavadinimas: reklaminiuose leidiniuose jis įvardytas „Hotel May” („Viešbutis May“), o viešbučio iškaboje – „Hotel und Kurhaus May”. Toks viešbučio pavadinimas išliko iki II-ojo Pasaulinio karo pabaigos. Beje, pavadinimas „Viešbutis May“ neretai klaidino dėl jo savininkų pavardės sutapimo su garsaus nuotykinių romanų autoriaus Karlo Majaus (Karl May), kurio kūryba tarpukaryje buvo itin populiari, pavarde. Neretai buvo teigiama, kad būtent garsaus rašytojo, kuris neva mėgęs Kuršių neriją, garbei buvo pavadintas šis viešbutis. Nėra jokių duomenų, kad rašytojas Karlas Majus būtų lankęsis Kuršių nerijoje. Pavadinimo istorija buvo kur kas prozaiškesnė: šio viešbučio savininkais buvo brolis ir sesuo Emilija ir Karl May.

Naujieji savininkai tvarkė viešbutį sėkmingai. Apie tai liudija spaudos pranešimai. 1924 birželio 20 d. numeryje išryškinti šio viešbučio privalumai: “Viešbutis May – 39 kambariai, pensionas 15–20 Lt/d., pavienis kambarys 4–8 Lt/d.; restoranas, pietūs 3–5 Lt, kasdien koncertas. Pirmaklasinė lietuviška konditorinė“. Apie viešbučio savininkų rūpestingumą liudija ir tai, jog viešbutis buvo apdraustas nuo gaisro. Išlikęs 1937 metų viešbučio draudimo dokumentas byloja, kad jis buvo apdraustas 1937-1942 m. laikotarpiui Šiaurės Vokietijos draudimo kompanijos filiale Karaliaučiuje (vok. Nord-Deutsche Versicherungs – Gesellschaft in Königsberg), o draudimo suma siekė 80 000 litų. Apdraustas buvo ne tik pats viešbutis, bet ir pagalbiniai statiniai, įskaitant ir medines tvoras (jų bendras ilgis 102 m), lauko tualetą, ledo rūsį ir kt. Beje, viename iš apdraustų pagalbinių pastatų detalizuotos kelios patalpos: arklių tvartas, kepimo patalpa, rūkykla, išvietė M (vyrams). Taigi, viešbučio draudimo sutartyje viso pažymėti 25 dideli ir mažesni  objektai. Joje buvo įvardyta ir draudžiamojo objekto paskirtis – „Viešbutis su maitinimo paslaugomis be atvirų, reguliarių šokių vakarų ir be nuolatinių teatro renginių“. Pastaroji formuluotė reiškė, jog viešbutyje kartais vyko šokiai ir teatriniai vakarai, skirti tik viešbučio svečiams.

            „Viešbutis May“ turi ir savo „lietuviškąjį“ istorijos puslapį. 1934 m. visą mėnesį nuo liepos 5 iki rugpjūčio 5 d. viešbutyje veikė Lietuvos Švietimo ministerijos organizuoti Lietuvių kalbos ir literatūros vasaros kursai aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų mokytojams. Juose dalyvavo 68 mokytojai (62 iš įvairių Lietuvos vietovių, 4 – iš Klaipėdos krašto ir 2 iš JAV). Lektoriais į šiuos kursus buvo pakviesti žinomi lituanistai: Lietuvos universiteto (vėliau Vytauto Didžiojo) profesorius Juozas Balčikonis, docentas Juozas Ambrazevičius, rašytojas, Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius Julijonas Lindė-Dobilas ir kt. Paskaitos buvo skaitomos viešbučio verandoje-kavinėje. 30 šių kursų klausytojų gyveno viešbutyje, kiti – įvairiose Juodkrantės vilose ir pensionuose. Tiesa, „Viešbutis May“, sprendžiant  iš kursų lankytojų nusiskundimų, buvo ne iš pigiųjų – vienam asmeniui nakvynė siekė 9 litus. Šie kursai įsimintini tuo, jog juose išsirutuliojo idėja įsteigti Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungą (įsteigta 1935 sausio 3 d.).

1944-ųjų metų vasara buvo paskutinis viešbučio sezonas, kuris nesibaigė įprastai, kai viešbučio svečiai išvykdavo rugsėjo gale. Tą paskutinę vasarą, jau liepos pabaigoje, poilsiautojai skubiai paliko Juodkrantę išgąsdinti priartėjusio fronto kanonados. Taip baigėsi šlovinga viešbučio istorija.

Karo audra senojo viešbučio pagailėjo, bet jam, kaip ir daugeliui statinių Juodkrantėje, teko patirti niokojančią pokario lemtį. Kurį laiką jis tapo gamybine patalpa: čia veikė tinklų dirbtuvė, kurioje buvo daromi tinklai Klaipėdos žvejybos laivynui. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio, kai buvo panaikintas itin griežtas pasienio režimas, įvestas iškart po karo, kaip ir dar keli išlikę senieji Juodkrantės viešbučiai, kurie virto didelių gamyklų ir įvairių organizacijų darbuotojų poilsio bazėmis, „Viešbutis May“ atiteko vienai Kauno spaustuvei. Labai elementariomis gyvenimo sąlygomis čia iki pat 1990 metų pagal organizacijos profsąjungos suteiktus kelialapius ilsėdavosi spaustuvės darbuotojai. Šie poilsio namai vadinosi Kregždutė. Po 1990 metų buvęs „Viešbutis May“ – privati nuosavybė.

Doc. dr. Nijolė Strakauskaitė